Parengė Thomas F. Brodenas ir Stéphanie Walsh Matthews, XIV & 438 p. Spausdintas ir internete paskelbtas 2017 m. vasarį.

Žurnalas Semiotica švenčia A. J. Greimo (1917–1992) gimimo šimtmetį, jo garbei išleisdamas du specialius dvikalbius numerius. Pirmame tome aptariami šio semiotiko darbai, o antrame, pavadinimu Pogreiminė semiotika, pateikiami esė, kuriuose Greimo idėjų sukelti impulsai plėtojami dabartiniame intelektualiniame kontekste. Dviejuose tomuose surinktas straipsnių korpusas liudija, kokią semiotikos sampratą gynė Greimas, – tai didelių pastangų reikalaujantis mokslinis nuotykis, kurio transdisciplininės nuostatos gali suteikti atsparą mąstymui įvairiose disciplinose ir menuose. Pristatomuose darbuose ataidi Greimo pasiryžimas konstruoti semiotiką kaip ilgalaikę kolektyvinę veiklą, kuri vienytų teoriją ir praktiką supindama epistemologinius apmąstymus ir taikomuosius tyrimus. Šiems dviems žurnalo numeriams savo darbus pateikė tyrėjai iš keturių žemynų ir trylikos šalių, tarp kurių yra Greimo bendradarbių ir bendražygių, jo projektą tęsiančių ir transformuojančių jaunųjų tyrėjų, taip pat tyrėjų, atstovaujančių įvairioms kitoms perspektyvoms. Žiūrint bendriau, tekstuose atsispindi Greimo semiotinis polėkis plačiąja prasme, atkreipiamas dėmesys į svarbius jo darbus kalbotyros, leksikografijos, leksikologijos ir lyginamosios mitologijos srityse.

Algirdas Julius Greimas, Apie prasmę tremtyje: lietuviškos kronikos. Iš lietuvių į prancūzų k. vertė Lina Perkauskytė, tekstus atrinko Saulius Žukas ir Kęstutis Nastopka, įžanginius žodžius parašė Ivanas Darrault-Harris ir Denisas Bertrand’as. Limoges: Lambert-Lucas, 2017.

Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos, I tomas, sudarė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2017

Knygos Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos pirmas tomas skirtas atskleisti žymaus semiotiko, mitologo, kalbininko, literatūros ir kultūros kritiko Algirdo Juliaus Greimo (1917‒1992) asmenį. Šį tomą sudaro Greimo autobiografiniai rašiniai ir rinktiniai laiškai įvairiems asmenims, interviu ir pokalbiai, pluoštas nuotraukų, su juo bendravusių asmenų prisiminimai, taip pat biografiniai tekstai. Didžioji dalis medžiagos lietuvių skatytojui pateikiama pirmą kartą.

Algirdas Julius Greimas, Apie dievus ir žmones. Lietuvių mitologijos studijos. Į rusų kalbą vertė Marija Čepaitytė. Maskva: Neolit, Vilnius: Baltos lankos, 2017

Išversti Algirdo Juliaus Greimo „Apie dievus ir žmones“ į rusų kalbą 2005 metais sumanė rusų filologas ir leidėjas Jevgenijus Permiakovas. Versti ėmėsi Marija Čepaitytė. Permiakovui tragiškai žuvus, sumanymas nebuvo įgyvendintas. Artėjant Greimo gimimo šimtmečiui Marija Čepaitytė, padedant Tomui Čepaičiui ir remiant Lietuvos kultūros tarybai bei Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje, vertimą užbaigė. Vertimą redagavo filologijos daktarė Marija Zavjalova. Išsamų įžanginį straipsnį „Algirdas Julius Greimas ir jo mitologija“ parašė prof. Kęstutis Nastopka. Knygoje panaudoti dailininko Petro Repšio eskizai „Metų laikų“ freskoms.

Jau galite atsiversti Tartu universiteto semiotikos katedros žurnalo „Sign Systems Studies“ specialų numerį „A. J. Greimas – gyvenimas semiotikoje“. Numerį sudarė Andrius Grigorjevas, Remo Gramigna ir Silvi Salupere. Straipsnių autoriai Franciscu Sedda, Eero Tarasti, Jacques Fontanille, Massimo Leone, Paolo Bertetti, Thomas F. Broden, Dalia Satkauskytė, Dmitrij Gluščevskij, Gintautė Žemaitytė, Herman Tamminen, Tatjana Pilipoveca, Kalevi Kull. Internetinę numerio versiją rasite čia: http://www.sss.ut.ee/index.php/sss/index

Miglė Anušauskaitė, Dr. Kvadratas. Vilnius: Aukso žuvys, 2017

Komiksas pasakoja vieno žmogaus gyvenimo istoriją: nuo Algirdo Juliaus Greimo vaikystės Kupiškyje iki mokslų Kaune, per II pasaulinio karo baisumus, pro Aleksandriją iki Prancūzijos. Autorė į grafinį pasakojimą žaismingai įterpia semiotikos teoriją, filosofijos sroves ir patarimus, kaip atrodyti protingai. Tai labai svarbi ir, svarbiausia, įdomi istorija, skirta įvairaus amžiaus skaitytojams!

Algirdas Julius Greimas, Maupassant. Teksto semiotika: praktinės pratybos, iš prancūzų kalbos vertė Kęstutis Nastopka ir Saulius Žukas, Vilnius, 2017

Algirdo Juliaus Greimo studiją Maupassant beveik prieš porą dešimtmečių ėmėsi versti Saulius Žukas. Jo išversti fragmentai buvo detaliai aptarinėjami A. J. Greimo centro teoriniame seminare ir išliko būsimųjų literatūrologų atmintyje. Išvertęs šešias studijos sekvencijas, po kurio laiko Žukas paprašė manęs darbą pabaigti. Kol vertimo rankraštis ilsėjosi, gerokai prasiplėtė lietuviškosios semiotikos teorinis akiratis ir terminija. Ankstesniojo vertimo rankraštį priartinau prie šiuolaikinės semiotinės kalbėsenos.

Pasak Greimo, novelės autorius naudojasi lanku, turinčiu ne vieną templę. Įvairios izotopijos užkloja viena kitą, pasikartojančios figūros dengia minties šuolius. Pasirinkdamas Maupasantʼo novelę kaip „senstelėjusį“ tekstą, neiškreiptą modernių interpretacijų, Greimas manė, kad siūlomi analizės modeliai gali būti pritaikomi įvairiems literatūros diskursams ir net apskritai stereotipiniams žmonių poelgiams. Šios studijos skaitytojas turės progos dalyvauti įspūdingoje analitinės minties kelionėje.

Kęstutis Nastopka